Socialinio verslo programa „Change4Future“ įgauna pagreitį. Praeitą antradienį pirmajame online seminare „Kaip idėjas (pa)versti pokyčius kuriančiais verslais?“ socialinis inovatorius Artiomas Šabajevas dalijosi patarimais, kaip socialinio verslo idėjas paversti finansiškai stabiliais tvariais verslais.
Kartu su socialinių inovatorių bendruomenės „ChangeMakers‘ON“ įkūrėja Simona Šimulyte, jis diskutavo, kokios pagalbos Lietuvoje gali sulaukti pirmus žingsnius rinkoje žengiantys socialiniai inovatoriai. O šį antradienį, gegužės 12-ąją ekspertai bei socialiniai inovatoriai kalbės, kaip sukurti tvarų produktą, kurio laukia rinka.
Socialiniams inovatoriams trukdo mažos pelytės sindromas
Vaikų nutukimo problemą sprendžiantis A.Šabajevas prisipažįsta, kad socialiniame versle jis atsidūrė dar tada, kai niekas tiksliai nežinojo, ką tai reiškia. „Prieš penkis metus pateikėme paraišką „Reach4Change“ konkursui ir tai buvo tas kuras, kuris leido mums išskristi į visiškai kitą lygį. Nors tai buvo paskutinės nakties paraiškos pildymas, aš jau tada save užprogramavau, kad mūsų idėja laimės konkursą“, – pasakoja 2015-ųjų konkurso „Talentas keisti“ laimėtojas.
Pasak jo, socialinio verslo idėjos pristatymas viešumoje yra gyvybiškai svarbus ir naudingas. Visų pirma, tu gali pasitikrinti, ar esi teisingame kelyje. „Teenshapers“ įkūrėjas įsitikinęs, kad nesėkmės atveju iš kitų išmoksi daug naudingų dalykų, o sėkmės atveju – žengsi tvirtą žingsnį pirmyn. Tačiau jis prisipažįsta, kad mažos pelytės sindromas daugeliui dažnai užkerta kelią svajonės įgyvendinimui.
„Daugelis žmonių pratę orientuotis į sėkmingus žmones ir dažnai save nuvertina, galvodami, kad gal jie neturi jokių šansų tam tikroje srityje. Kai dalyvavau konkurse, aš taip pat jaučiausi labai nedrąsiai. Tačiau, vystant socialinį verslą būna taip, kaip artistui – atrodo, niūniuoji dainą sau, bet nori, kad ją kas nors išgirstų ir įvertintų“, – sako A. Šabajevas.
Anot jo, ta baimė kartais užgesina net pačias geriausias idėjas, kurioms išvystyti tiesiog reikalinga pagalba. O akseleravimo programų, įskaitant ir „Change4Future“, Lietuvoje išties yra įvairių. Jis džiaugiasi, kad prieš kelis metus, paskatintas pažįstamo žmogaus, ryžosi konkursui – būtent tas sprendimas ir leido suvokti, kad jo vystoma veikla yra daugiau nei tiesiog noras būti naudingu.
Pusę pajamų turi generuoti savarankiškai
Anot A. Šabajevo, socialinis verslas lygiai taip, kaip ir tradicinis verslas, privalo generuoti pajamas. Tik tai gali užtikrinti jo stabilumą ir veiklos tęstinumą. „Nors jau esu pakankamai stabilus verslininkas, bet vis dar priklausau nuo įvairių fondų, nuo viešųjų paslaugų, kurias gali parduoti savivaldybės. Lietuvoje ši problema vis dar egzistuoja, bet iš tiesų, tai socialinis verslas savarankiškai turėtų generuoti apie pusę savo pajamų be pagalbos iš šalies“, – sako socialinis verslininkas.
Jis neabejoja, kad akseleravimo programa ir yra ta erdvė, kurioje socialiniai inovatoriai sulaukia reikalingos pagalbos pirmoje stadijoje bei mokosi tapti savarankiškais. Pasak jo, nors iš pradžių tikėtis finansavimo yra normalu, tačiau akseleratoriuje visi ekspertai pasakys, kad poveikis yra gerai, vertė visuomenei yra gerai ir iškels pagrindinį klausimą – iš kur bus uždirbami pinigai.
„Geriausia apskritai savarankiškai imti bet kokią tradicinio verslo metodiką, tokią kaip „Lean“ ar „Design Thinking“ ir taikyti ją savo socialiniam verslui. Visuose pasauliniuose vadovėliuose rasite parašyta, kad klysti yra gerai ir kad tai veda į progresą. Todėl tikrai, jei turite gerą idėją, neverta bijoti žengti tą pirmąjį žingsnį“, – įsitikinęs šeimoms keisti gyvenimo būdą padedantis A. Šabajevas.
Pasak jo, klysti dabar išties lengviau, nes aplink yra daug ekspertinės bei finansinės pagalbos.
Originalus straipsnis publikuotas Kas Vyksta Kaune.
